(1802.07.22 - 1853.10.06)
Palaidotas Nemajūnų kapinių koplyčioje. Čia įrengta memorialinė ekspozicija. Taip pat eksponuojami senųjų kryždirbių darbai.
Rašytojas memuaristras, 1823m.baigęs Vilniaus universitetą gavo medicinos daktaro laipsnį.
1827-1837 m. dirbo Peterburge.
Vėliau iki mirties gyveno savo dvare Jundeliškėse (Ustronėje), rašė atsiminimus, satyros kūrinėlius, Lietuvos šlėktų gyvenimo papročių vaizdelius.
Kaip rašytojas memuaristas pagarsėjo XX a., išleidus jo svarbiausius kūrinius lenkų kalba: „Keletas mano jaunystės metų Vilniuje 1885-1825“. Išleista 1924 m., antrasis leidimas 1959 m. „Broleliai šlėktos (1802 -1850)“, išleista 1930 m. Aprašė valstiečių apeigas bei dainas „Panemunės valstiečių, gyvenančių tarp Merkinės ir Kauno, vestuvės ir dainos“. Istorinio – geografinio pobūdžio aprašas „Nuo Merkinės iki Kauno“.
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ąžuolynai auga,
Kur gegužė supusto dar pusnis
Tik liepą čia pavasario sulauki;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur Ievų, tų kokečių,
Dalijamas mums rojaus obuolys,
Glėbin kur meilės lengvabūdės kviečia;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur už parankės vaikšto
Tarsi dvyniai – banditas ir kvailys,
Parduotų tėvą! Jei kas pirktų, aišku…
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur privalu liežuvį
Tvirtai laikyt ir užsikišt ausis,
Neišsiduot, kas sieloj, nes pražuvęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur šlėktos lyg magnatai
Išdidūs gimsta, nors namuos arklys
Skurdus ir vyžos minko purvą metais;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur padermė žydelių
Krikščionį pjauna ir dejuoja vis:
„Ai, vai! Apgaule ji apskėtus šalį“;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kurioj delnai teisėjo
Taip niežti, kad vis kišk kitaip atims
Avis ir jaučius, arklius atbildėjęs;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur perrėkdams varpelį
„Duok kyšį, duok!- asesorius užklyks, –
sukaustyt grandine juk mano valioj!“
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur protėviai taurieji
Ne kryžių garbino – tik miškelius,
Tačiau šlovė ir garsas juos lydėjo;
Kas ta šalis?
Kas ta šalis, kur ant kalvos nūn kryžius,
O sieloj pragaras – ne spindesys,
Savivalė kur, kortos, bylos, kyšiai;
Kas ta šalis?
Tu nežinai? Staiga visai aptemo
Tau akys? Betgi pagaliau išvysk!
-Žinau! Žinau ją! Tai lietuvių žemė;
Mana šalis!
Stanislovas Moravskis, 1849 metų spalio 12 diena.
(1863.08.18 – 1931.07.04)
Palaidotas Nemajūnų kapinėse.
Veterinarijos gydytojas, anatomas. 1888 m. baigė Tartu institutą. Veterinarijos magistras (1889 m.) Už revoliucinę veiklą buvo suimtas, kalėjo Peterburge, Petropavlovsko tvirtovėje., vėliau išsiųstas i Kaukazą kovoti su kiaulių maru. 1892 m. kalėjo Vilniuje, Lukiškių kalėjime. Po to dirbo veterinarijos gydytoju Vilniuje, nuo 1904 m. Odesoje, Maskvoje.
1914 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.
1918 m. grįžęs į Lietuvą dirbo Vilniuje, vėliau Kaune. Suorganizavo Veterinarijos departamentą ( buvo jo direktoriumi), karo vet. bakteriologinį kabinetą. 1923-1929 m. buvo Kauno universiteto veterinarinės patologijos anatomijos katedros vedėjas, ordinarinis profesorius. Sukūrė serumą arklių įnosėms gydyti; paskelbė straipsnių apie gyvulių ligas ir gydymą.
(1932.02.02 - 2002.05.19)
Poetė. Abu tėvai – mokytojai dirbo Nemajūnų pradinėje mokykloje. Savo kūryboje ji aprašo vaikystėje matytą Nemuną, šalia namų ošusį pušyną.
Nemunas atves
Mano tėviškę rasi be kelio,
Tave Nemunas senas atves,
Visas pulkas lieknučių pušelių
Bėgs krantu pasitikti tavęs.
Pasitiks, palydės, - nepaklysi,
Lubinai kaip dangus mėlynuos...
Vakarais neužmigsi – klausysi
Mūsų kaimo gražiausios dainos.
Čia kalnai akmenėliais nusėti,
Bičių dūzgesiu grikiai žydės...
Kaip tavęs nedainuot, nemylėti,
Kaip tavęs nepriglaust prie širdies.
Mano tėviškę rasi be kelio –
Tave Nemunas senas atves...
Visas pulkas lieknučių pušelių
Bėgs krantu pasitikti tavęs.
Pirmąją medinę bažnyčią 1786 m. pastatė Kristina Kačanauskienė; įkurta parapija. XVIII a. Nemajūnuose veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje senoji bažnyčia buvo suirusi. 1858 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio atsisakyta, 1862 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas.
1863 m. areštuotas klebonas Pranas Kazlauskas. Jam 1864 m. atimtas dvasininko titulas, išsiųstas į katorgą. Išmūrijus 1,5 m aukščio sienas, bažnyčią statyti uždrausta. Valdžia pasiūlė remontuoti senąją. Paaiškėjus, kad nėra ko remontuoti, prašyta leidimo perstatyti. Nesulaukęs oficialaus valdžios leidimo, kunigas Anzelmas Nonevičius 1877 m. pastatė naują medinę bažnyčią pagal Tomo Tišeckio 1861 m. parengtą ir 1876 m. patvirtintą projektą. Už savavališką statybą 1877 m. valdžia kleboną nubaudė 150 rb. 1918 m. vokiečių žandarai sudegino bažnyčios ūkinius pastatus su javais.
Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, halinė, su kvadratine presbiterija ir 2 šoninėmis zakristijomis, 2 fasado bokštais ir bokšteliu ant stogo. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Yra K. Rafalavičiaus, N. Silvanavičiaus tapybos kūrinių (tarp jų [Šv. apaštalai Petras ir Paulius“ didžiajame altoriuje, 1883 m.). Unikalus XIX a. tautodailės kūrinys – iš 64 jaunamarčių juostų surištas kilimas.
Koplyčioje įrengta memorialinė ekspozicija poetui Stanislovui Moravskiui, kryždirbystės pavyzdžiai, veterinarijos magistro Elijošiaus Nonevičiaus kapas.
Ten, kur Nemunas palikęs Punios šilą daro didžiausią kilpą, ant dešiniojo kranto įsikūrusi sena Nemajūnų gyvenvietė. Vietovės labai vaizdžios. Kalneliai, slėniai, vinguriuojantys upeliai, miškai, gojeliai visa tai buvo puikus paskatas įtraukti mūsų vietoves į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Apylinkėse stūkso keletas piliakalnių: Paverknių (Ginkaus), Babronių, Šilėnų, Nemajūnų. Dar ne visas paslaptis atskleidė Šilaičių pilkapiai ir Nemajūnų senkapis.Legendomis apipintos Nemuno ir Verknės santakoje esančio Gudakalnio kapinaitės. Antrą šimtmetį skaičiuoja Nemajūnų parapijos kapinės. Šiose kapinėse šalia darbščių artojų, audėjų, kryždirbių palaidotas veterinarijos mokslų magistras Elijošius Nonevičius, garsus savo meto specialistas. Čia ilsisi knygnešys J.Prakapas. Kapinių koplyčioje ilsisi keliautojo, gydytojo, poeto Stanislovo Moravskio palaikai.
Kryžiuočių aprašymuose Nemajūnai minimi 14 amžiuje. Apie gyvenvietės senumą kalba aptinkamos viduriniojo akmens amžiaus stovyklų liekanos, pilkapiai, akmens kirvukai, ietigaliai.
Nemajūnai turėjo miestelio teises ir savo herbą (žydrame fone pavaizduotas šv. Kazimieras dešinėje rankoje laikantis krucifiksą, kairėje – baltą leliją. Herbas saugomas Nemajūnų bažnyčioje. Parapija Nemajūnuose buvo įkurta 1786 metais. Nemajūnų kaimo puošmena – bažnyčia baigta statyti 1877-1878 metais. Ši bažnyčia yra vienas iš nedaugelio medinės gotikos paminklų. Ją puošia Peterburgo dailės akademijos akademiko Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai, skulptoriaus Herkulijaus Eismonto skulptūros. Šiuo metu didelio susidomėjimo sulaukė „stebuklingas“ kilimas.
1910 metais buvo įkurta vandens matavimo stotis, veikia ir dabar.
19 amžiuje miestelis ėmė nykti. Jo likimui turėjo įtakos tai, kad valsčiaus centras iš Nemajūnų buvo perkeltas į Birštoną.
Buvo planų statyti hidroelektrinę ir tuomet Nemajūnai būtų buvę paskandinti, todėl 1965 metais iš miestelio buvo iškelta mokykla. Nemajūnų mokyklos vardas rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas nuo 1802 metų.